Gėlė
neišranki,
Bet
ilgai puošia,
Kai
kitos – lepios,
Pražysta,
jeigu laistai.
Visos
jos gražios,
Daug
spalvų ir kvepia,
Bet
kiekviena kitokia
Ir
puokštę derinam.
Tik
lauko gėlės turi savo vietą,
Kur
beria sėklas,
Ten
ir dygsta.
Joms
reikia saulės ir lietaus,
Kai
to pritrūksta,
Dar
pasitenkina rasa,
Galbūt
todėl dažnai
Šį
vardą dukterims pasirenkame...
Oi,
kad liktų amžinai
Ant
skruostų tik rasa,
Primintų
vasarą,
O
chrizantemos sužydėtų
Tik
darželiuose,
O ne
kapuose ar prie karsto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą