Draugei R.

Mes – ne ruduo

Ir ne paskutinis žiedas,

Daug ant palangės sužydės,

Net kaktusas Kalėdinis

Ir tas nusišypsos,

Tikėk...

Pirmi beržų lapeliai krenta,

Paskui ir sėklas sės,

Išdygs ten, šalia kelio,

Kur mūsų kojos bėgs...

Oi, vėjas pastebėjęs,

Meldų dūda užgros,

Nors daina – rudeninė,

Bet ji – auksinė,

Į savo skrynią

Pasidėk.

Mes – nendrės bekepurės,

Siūbuosime ramiai.