Sulaukiau

Sušildo vaiko šypsena, –

Taip gera, kaip jauku,

Kada užmiega

Man ant kelių, įsikibęs rankos.

Galbūt sapnuoja mamą,

O gal mane,

Sugeriančią jo šypseną,

Kaip saulę...

Gerai žinau – einu į rudenį,

Šalna jau žemę kausto,

Kad jo ilgai nevesiu

Ir gyvenimo gatve,

Bet dar matysiu

Pirmą žingsnį...

Koks dar vaiskus dangus,

Pro klevo lapų šydą rausvą,

O vaiko akys,

Du mažyčiai spinduliai,

Jos šypsosi, be žodžių klausia,

Kur ta šalis,

Kurioje visiems gera augti...

Oi, šią valandą

Nebebaisus ilgėjantis šešėlis, –

Toks tyras ir gaivus

Prisiminimų vakaras...

Sulaukiau.