Žodžiai - paukščiai

Pajudinu šakas,

Nuo jų lašai,

Lyg perlai krenta

Tiesiai į širdį,

Nes visada į mišką ateinu

Kalbėdama žodžius,

Kaip maldą šventą,

Kurią medžiai girdi.

Žiema nuberia karolius,

Pusnynuose prismaigsto

Daugybę žodžių prakilnių,

Brangesnių ir už maistą.

Nušluostau žiemos stalą,

Atrandu vis trupinių,

Kurie dar mena rudenį,

Ir lesinu paukščius,

Kad neštų ant sparnų

Pavasario giesmes

Prie mano slenksčio,

Baltas balandis – taiką.

Kas žvangina ginklu,

Nuo jo ir miršta.