Praregėjimai

Pasaulyje daugiau senų,

Šakotų ir spygliuotų,

Kiti jau numetė lapus

Ir žiemai pasiruošia.

Šaltis sukausto medį,

Skeldėja žalia žievė

Ir pačią šerdį liečia...

Skaudi šalčio ranka,

Kai baimės pirštai prisiliečia

Ir visada giliau giliau,

Kol seno žievė susiriečia,

Ir neiškentęs skausmo

Krenta, kur tylu,

Jį žemė poilsiui pakviečia.

Jų vietoje pridygsta daug jaunų,

Bet retina miškus

Pūga ir vėtros...

Kas gi jas sulaiko?

Tik pakrūmėje mažieji.