Laisvė stumbrams svetainės foto
Husovianas
pirmas
Paminėjo
stumbro vardą,
Kada
pamatė mūsų miškuose
Galingą
ir nebaikštų žvėrį,
Taiki
tada atrodė
Mūsų
Lietuva.
Gilūs
pusnynai žavi ir žavėjo,
Per
vasarą graži žalia giria,
Kai
aidi jų poravimosi dainos,
Niekas
jų nebaido,
Nutyla
rudens lapuose
Kanopų
bildesys staiga...
Žiemos
metu – jie taikūs
Ir
tupiasi ne vienas paukštis
Ant
jų nugaros,
Pavasarį
prisipeša ir nešasi jų vilnas,
Iškloja
patalus savo vaikams.
Nuo
tų laikų, kai juos medžiojo,
Zvimbė
nuolat kulkos,
Nedaug
beliko meilės
Net
miškams...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą