Žiūriu
į vandenį,
Matau
jo tėkmę,
Žiūriu
į versmę
Ir
skaitau mintis,
Kurios
iš taip giliai,
Kad
vis semiu
Ir
negaliu pasiekti to,
Kas
man svarbu labai...
Ten
akmenėliai, žvyras,
O
dumblas – viršuje,
Ant
jo – žolė,
Skaidri
tarsi safyras,
Iš
tų pačių kristalų,
Plazda
ten žalia gyvybė,
Prieš
saulę pakelta.
Pagaunu
bėgantį šešėlį,
Priglaudžiu
prie savęs
Ir
kalbamės apie gyvenimą,
Kuris
ir džiaugsmo gabalėlis,
Ir
žemiška kančia.
Užšalo
žemą tik upelis, –
Aš –
veidrodis jame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą