Per
upę tiltai jungia žmones,
Jie
atsirėmę į uolas,
Miškais
apaugusias,
Kurie
nemato šalčio
Ir
savo šakomis sušildo
Širdis
ir tautas.
Linguoja
tiltai,
Kai
per juos žygiuoja
Nešdami
kardą,
Kaip
vėjas audras.
Tarpekliai
atviri,
Kada
pili tik į ąsotį
Gyvybę
– vandenį
Ir
atveri sielos gelmes.
Dabar
pas mus žiema
Ir
medžiai apšarmoję,
Kada
upes uždengia
Skaidrus
plonas ledas,
Eina
per jį žmonės,
Tarsi
draugystės tiltai
Blizga
ant vandens...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą