Kiek
paukščių mūsų miškuose...
Gandras
– karalius;
Juodas
– miške didžiausias,
Baltas
– tėvo sode,
O
volungė maža siūbuoja
Savo
lizdą žalią,
Iš
samanų, žievelių susuktą.
Pavasarį
iš miego kelia
Varnėnas
inkile,
O
vieversys iš dirvos
Nuo
velėnos kyla
Į
melsvą dangų su giesme,
Kurią
dainuoja ir artojas širdyje.
Prie
jūros klykauja žuvėdros,
Lyg
baltos vėliavos
Mažų
laivų su burėmis
Linguojančiuose
stiebuose...
O kur
jos peri?
Gal
visai kituose ir kraštuose,
Kur
išskrenda nuo pat senų senovės
Mūsų
broliai ir seselės,
Pardavę
net žemes...
Ne
visi paukščiai suminėti
Net
ir „Anykščių Šilelyje“,
Paliko
juos skaičiuoti ir globoti
Mums
A. Baranauskas
Ir
saugoti visas šventas giesmes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą