Atsakymas
Aš
neturėjau tikro draugo,
Tik
beržą, uosį ir žilvitį
Toli
nuo gimtųjų namų...
Kai
švinta, juos galiu pasveikinti,
Prakalbinu
lietuvišku žodžiu,
Ant
žievės laišką parašysiu,
Ten
tiek senų rievių,
Nes
visada paveikslą
Gimtų
namų turiu...
Neverk,
berželi baltas,
Sielos
man neaitrink,
Nelenk
žilvičio
Iki
pat gelmių,
Upelis
teka ir tekės
Iš
pat baltųjų pašaknių...
Ne
giminės krauju suartina,
Tik
ta srovė, kurią turiu.
Ona
Baliukienė
Aš
nežinau, kaip tau paaiškinti
....ko aš ieškojau,
ką radau
ir ilgesio aš pilną laišką
rašau ne kitam,
o tau...
....ko aš ieškojau,
ką radau
ir ilgesio aš pilną laišką
rašau ne kitam,
o tau...
Galbūt
ne tau,
tiesiog jaunystei,
palikusiai labai toli,
tiesiog jaunystei,
palikusiai labai toli,
kur
ilgesy palinkę
vaikystes gluosniai dideli...
vaikystes gluosniai dideli...
mums
jų šešėlyje
taip buvo gera,
tik prisimink ir tas dienas,
dabar jie šnara
kitiems tas pasakas senas...
taip buvo gera,
tik prisimink ir tas dienas,
dabar jie šnara
kitiems tas pasakas senas...
Na,
ir viskas.......greitai švinta.
Adolfas
Skurdelis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą