Kol
tu skaitai,
Dar
parašysiu žodį,
Pridėsiu
jį iš atminties,
Kad
nuobodu nebūtų,
Nusišypsosiu
ir iš praeities...
Ne
visada, kas buvo,
Auksu
lieka, kas ir užrašyta
Ant
mokyklinės lentos,
Kreida
balta vienodai trupa,
Kaip
laiko rašalinėje
Pamerkta
plunksna palengva uždžiūsta,
Nuvalo
dulkes,
Tik
vanduo, ugnis...
Nuo
vieno žodžio „meilė“
Širdyje
apsąla,
Bet
kitą dieną šypsosi aušra,
Kad
ir jausmai melavo
Rašydami
su aukso plunksna
Ant
tirpstančios pusnies
Būties
žyme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą