Užrakinau,
kad nesugrįžtų
Audra,
pūga, šiaurys,
Kad
niekad neatpūstų,
Kas
buvo praeity,
Kada
visi kalbėjo
Puse
burnos, tik lūpomis,
Bet
tėviškę mylėjo
Ir
per pačias liūtis.
Tiek
daug saulėlydžių praėjo,
Saulėtekių
būta mažiau,
Nes
miškas, kad ir išretėjęs,
Užstodavo
dažniau.
Drevėje
ūkauja pelėdos,
Auginančios
plikus vaikus,
Ir
giriasi kaimynams,
Kad
turi gražuolius.
Protingai
kalba visos mamos,
Bet
nerakintos lieka durys,
Pakyla
paukščių pulkas,
Nuskrenda
per laukus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą