Žiema
pagirdė
Sniegą
lietumi,
Lašai
nukritę
Į
snaiges pavirsta,
Sustingsta
gruodo
Gniaužtų
surenti,
Bet
niekada nemiršta...
Gyvybė
– lašas,
Pasaulio
pažintis
Ir
savo krašto
Vientisas
likimas,
Kaip
vienas takas
Aplink
sodą, apvalus,
Keliai
ir sugrįžimas.
Iš
vieno taško
Gal
prasideda erdvė,
Kai
krenta lašas
Atgalios
– į žemę,
Kur
užgimęs...
Sušyla,
gyslose ištirpsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą