Laiko lobiai

Ant seno stuobrio

Surašytas laikas,

Papuoštas samana žalia,

Čia pat ir draikosi pilka,

Tarsi sidabras švyti,

Nušveista vėjo per audras,

Kita prilipusi prašo geruoju:

– Maitink mane.

Per jį net grybai aukštyn kopia,

Niekas jų nerenka,

Išdygsta ir žiemos viduryje,

Sušalę spokso,

Kaip drevę genys kala

Ir vis kažką suranda po žieve.

Kiek čia spalvų – tai žymės,

Kad ir gyvybė amžina...

Kitokie turtai ir užburti lobiai

Pavirsta kempine.