Pakibę lapai

Kai vėjas neša

Nubirusius lapus,

Juos kiti medžiai gaudo,

Priglaudžia prie širdies,

Ilgai išsaugo.

Visus nudažo rudenį gelsvai,

Suriečia šaltis,

Susiraukšlėja veidas,

Nubąla pakraščiai,

Kai lietus talžo...

Neras naujai išsprogę

Ant savo šakos

Žilos senovės,

Į žemę būna įkasti

Kryželiai, žodžiai.

Kas juos atkas, suras?..

Nepūsk ir nenuskriausk manęs,

Pavasario vėjeli,

Čia – tik aš.