Prie kryžkelės

Prie vieno kelio

Žydi gėlės,

Prie kito – medžiai,

Susodinti eilėmis,

Prie trečio kelio

Paukščiai čiulbuonėliai

Pasirenka krūmokšnius

Ir kaunasi lizdus.

Toliau – miškai,

Tolokas iki jų ir kelias,

Aukštame medyje

Tik vėtros siaučia

Ir dieną naktį būna neramu, –

Saulėtekį užstoja,

Paskubina ir nusileidžiančią,

Po jais ir gėlės nesiglaudžia,

Nes daugiau samanų, šalčiau.

Pasaulis didelis ir mažas,

Kas eina kelią pasirinkęs, –

Prie kryžkelės ir kryžius,

Malda ir gėlės tau...

Ėjau, visur buvau,

Gėlių prisirinkau.