Laiko upė

Sielos harmoniją užpildo

Kerintys vaizdai,

Seniai girdėtos muzikos

Pasikartojantys akordai,

Paukščių balsai miške,

Upelio šnabždesys,

Pasiekusio platesnę upės deltą...

Žaliais žilvičiais apaugę

Du statūs krantai –

Ten vienos gūžtos

Ir čirškauja mažieji paukščiai.

Klegena ant vandens

Raibųjų ančių pulkas,

Išlipusi ant kranto gręžiasi

Eglė kasas,

Čia Žilvinas jos laukia,

Kada ji pažadės

Jam savo širdį išplauks

Į pačią jūrų gelmę...

Sudužo bangos,

Liko tik balti purslai,

Juose ir prisikėlė

Paliktos legendos...

Tas lieka ateičiai,

Kas laiko upę perplaukia.