Sau ir tau

Atsiveria seni albumai,

Vienintelis dar gyvas veidrodis...

Į ką šiandieną žiūrite,

Gal į akis ir laukiate,

Ką atsakys motulė?

Kas buvo, kas nebuvo,

Dabar toli toli,

Kaip tėvo rankose

Dalgis ir plūgas

Ir pempių klyksmas pabaly:

„Neužkliudyk, neišbaidyk,

Vaikų nenužudyk“...

Pradingsta pūdyme lenciūgas,

Apauga vėl atžėlusia žole,

Išdygsta pasilikęs rugio grūdas,

Toks vienišas šalia...

Oi, nesakyk, kas buvo,

Gili ta atmintis,

Iš vieno rugio grūdo,

Dabar akytas duonos trupinys.

Žiūriu į tyrą dangų,

Rytojų pamatau.

Kas gali būti dar brangesnio

Už vieną dieną – grūdą

Sau ir tau?..