2015 m. sausio 27 d., antradienis

Sau ir tau





Atsiveria seni albumai,
Vienintelis dar gyvas veidrodis...
Į ką šiandieną žiūrite,
Gal į akis ir laukiate,
Ką atsakys motulė?
Kas buvo, kas nebuvo,
Dabar toli toli,
Kaip tėvo rankose
Dalgis ir plūgas
Ir pempių klyksmas pabaly:
„Neužkliudyk, neišbaidyk,
Vaikų nenužudyk“...
Pradingsta pūdyme lenciūgas,
Apauga vėl atžėlusia žole,
Išdygsta pasilikęs rugio grūdas,
Toks vienišas šalia...
Oi, nesakyk, kas buvo,
Gili ta atmintis,
Iš vieno rugio grūdo,
Dabar akytas duonos trupinys.
Žiūriu į tyrą dangų,
Rytojų pamatau.
Kas gali būti dar brangesnio
Už vieną dieną – grūdą
Sau ir tau?..





Komentarų nėra: