Keli likimai

Per dangų skrodžia debesėliai,

Nešdami lietų ir audras,

Nuo jų ir medžiai susigūžia,

Kapojami šaltų lašų,

Kaip ir kiekvienas mes...

Per jūrą plaukia laivas,

Išskleidęs baltas ir šlapias bures,

Prie švyturio kažkas jo laukia

Mojuodamas ranka...

Nuo vieno medžio vis ant kito

Liuoksi voveraitė,

Išpūtus savo uodegą,

Pažiūri į dreves,

Kur jos padėtas maistas

Iki pavasario vaikams...

Lietų pakeičia sniegas,

Užšąla tvenkiniai

Ir pakelia sparnus žuvėdros,

Siūbuoja ant laivų stiebų, –

Tarsi keli likimai – skrista,

Krista, prisikelta...

Baigta.