Nepraradau
regėjimo
Žiūrėdama
į žemę,
Matau
daugiau, nei mato
Ir
jauni draugai,
Dar
atradau gyvenimą,
Kada
žiūriu į dangų, –
Ten
saulė, debesys
Į
mane žiūri iš aukštai.
Būtis
paskyrė susirasti laimę –
Palikti
akmenis giliai,
O kad
jų neiškeltų
Žiemos
pašalas,
Sušildau
tik delnais.
Regiu,
kaip kyla želmenys, –
Žalia
spalva mano akių, –
Einu
sau per pasaulį,
O
širdyje giesmę nešu...
Jinai
neturi akinių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą