Ligitas Kernagis
Tėvai
paskyrė tau gyvenimą,
Parinko
vardą ir parodė kelią,
Toliau
žeme nubėgai
Dainuodamas
dainelę...
Pirmieji
žingsniai – dar nedrąsūs,
Kad
nepakliūtų akmenėlis,
Į
akis smilčių neįpūstų vėjas...
Oi,
dienos, dienos,
Kada
į dangų pažiūrėjai, –
Ten –
debesys balti,
Kaip
motinos ranka,
Kai
pirmą kartą pakylėjo
Ir
savo sūnų akimis
Paskui
į sceną palydėjo,
Juk
širdis abiems virpėjo...
Gyvenimas
– dar mokykla,
Kur
mokosi kiekvienas,
O
muzika, daina –
Tai
Dievo dovana,
Kuri
dalinama dabar visiems,
Kas
myli atlikėją...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą