Pražydo ir žydės

Kaip sunkiai skleidžiasi žiedai,

Kurie ilgai ir žydi,

Kiti pagauna saulės spindulį

Ir vakare nuvysta.

Gyvenimas pražysta,

Kaip likimas, laisvės simbolis,

Kad tęstųsi ir tęstųsi žydėjimas...

Žiedų spalva – tai įkvėpimas,

Aušros vaizdai dienos metu

Ir vakaro kvapų gaiva,

Kai teka į krūtinę, –

Mažai gėlių, kurios naktinės.

Ant pievų žaliojo kilimo

Kelios raudonos aguonėlės,

O visa kita – geltoni žiedai

Ir ilgametės pienės, –

Tokia mano Tėvynė.