Svajonėse
gimiau,
Buvau
mažiausia iš visų, –
Pupa
tik po stalu, –
Nuo
saulės spindulių dažiausi,
Vėjas
šukavo, lietus prausė,
Iš
girių ūžesio
Dainų
išmokau,
Nes
tik jų klausiausi...
Paaugau
ir pasistiebiau,
Prie
beržo bėgau,
Kad
mane priglaustų...
Abu
suaugome ir liemeniu,
O ta
pati viena viršūnė
Palietė
ir dangų.
Dabar
neatskiriu, kur tu, –
Tiek
daug akių –
Jos
baltą debesėlį mena,
Seku
tik tavo žvilgsnį,
Nubėgusį
šešėlį,
Per
žalią pievą – į žvaigždes,
O ant
pusnies gūbrių
Prie
nakties šviesulių
Rašau
svajonių laišką...
Kada
sapnuoju, tave apkabinu
Ir
gyvenu su savo beržu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą