Kai
veda smuikas,
Skamba
taikos himnas,
Paskui
ir visi pritaria,
Pakyla
ir į šauksmą eina,
Nes
patiki melodija švelnia.
Dažnai
nutrūksta stygos
Ir
vedlys suklumpa,
Bet
keliasi ir tęsia
Jau
prikeltą dainą,
Kol
neprašvinta rytas,
O
dieną neša duoną
Ant
balto rankšluosčio,
Kol
dažo dangų vakaro žara.
Iš
pakelių dar šunys loja,
Nes
nesupranta, ką tauta skanduoja,
Ką
reiškia laisvė
Tik
žmonių kalba.
Gyvenimas
ir laikas
Viską
surikiuoja,
Net
švilpiant kulkoms
Kalba
vis melodija šventa.
Laisvė
ir taika.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą