Pabaigiau
rašyti
Vaikystės
margą sąsiuvinį,
Paraštėse
jaunystę palikau,
Tenai
– tiek vietos,
Viskas
pasilieka tau...
Branda
– nepapudruota,
Balti
dažai – kur kas ryškiau,
Nudilo
bučiniai nuo skruostų...
Ką
parašysiu sau?
Bėgdama
paskui saulę
Suklupdavau
ir verkdavau
Saulėlydį
matydama –
Tai
mano tikras veidas
Tik
prieš tave,
Dangau...
Oi,
tyliai laikas leidžiasi,
Vedžioja
spindulys ir lydo
Ryto
žingsnių aidą
Į
paprastą gyvenimą,
Ką
parašiau.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą