Kaktusai

Iš mažo pumpuro

Daugiau vaikų užaugo;

Visi, kaip vienas,

Panašūs į tėvus,

Spygliai, žiedai,

Tik liemenys skirtingi,

Žiūriu į jus,

Atsistebėti negaliu...

Kai kam gal ir panašūs,

Nes daugelis žilų ,

Visų, kaip tėvo, akys,

Prisimenu tave

Ir sapnuose regiu...

Per kalnelius vis ėjome,

Vargų vargai – kartu,

Vis krovė akmenėliais,

Kolei į kalną kėlėme

Savo daigus...

Ten šaltas vėjas

Pučia su sniegu,

Likimo žarijas susėmiau,

Padėjau po ledu,

Garuoja ir garuoja

Iš gimtinės tvenkinių...

Kodėl aš vis drebu,

Gal nebėra spyglių?