Trapi
žmogaus gyvybė,
Tarsi
snaigės pūkas,
Voratinklis
ant smilgos
Ir
paukščio giesmė
Rudenį
vėlyvą,
Kai
pakelia sparnus
Ir
skrenda paskui saulę,
O
krenta iš dangaus
Ikaro
kibirkštis.
Dažnai
tik brydę pievoje palieka,
Užsidega
ant smilgos
Saulėje
rasa
Ir
liejasi giesmė – minčių lobynas,
Kas
lieka sielos gelmėse;
Buvai
čia vakar,
Šiandien
jau tavęs nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą