2015 m. sausio 3 d., šeštadienis

Kario tostas



Už mažą žemės pėdą,
Už vieną tėvo trobą,
Už motinos skarelę
Ant tėviškės laukų,
Už mėlynąjį dangų,
Kuriuo paukščiai skraido
Jiems priprastu keliu...
Už savo kalbą pamylėtą,
Už vėjo dainą
Iš miškų žalių,
Už tyrą vandenį,
Atitekantį nuo kalnų,
Kurį kas dieną žmonės geria
Ir girdo ateitį savo vaikų.
Už taikų dangaus aukštį,
Kuriuo keliauja
Laisvas, tartum paukštis,
Ryžtingas, mylintis žmogus.



Komentarų nėra: