Vakaro praregėjimas

Nelaisvė – pančiai

Ant rankų, kojų

Ir silpnesniojo pečių, –

Tai antspaudas, kaip randas,

Kad taptum mažesniu,

Prieš vargą užsimerktum,

Kalbėtum tylesniu balsu,

Netgi į saują verktum

Ir niekada neprasitartum,

Kai darosi baisu...

Silpnesnė prigimtis – pats kaltas,

Jei nepasisekė, sunku,

Užriš ir ant akių

Temidės juodą raištį,

Prikals prie kryžiaus

Netgi be vinių –

Skaudžiu žodžiu...