Ilgai
dar neprisimena žolė,
Kada
išdygo
Ir
pamatė saulę,
Kaip
ji pati
Jau
nušvietė pasaulį,
Ilgai
ji būna daigeliu,
Prie
žemės prisiglaudusi...
Trumpa
akimirka,
Kada
pražysta
Ir
draugą susiranda.
Išbyra
sėklos,
Galva
nusvyra,
Vėjas
neša ir mintis palaidas...
Ilgai,
labai ilgai
Ruduo
rupšnoja
Sausą,
rudą žolę...
Girdžiu
pavasarinį aidą.
Amit Sinha foto
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą