Išeinanti diena

Vanduo – gyvybė,

O kiekvienas lašas –

Rasa dykumoje,

Kai lūpos prašo,

Kad būtų gera

Kiekvieno širdyje.

Užtenka debesėlio mažo,

Kuris atneša gaivą

Karštą vasarą,

Kada dangus prašvinta,

Siela išsiblaivo,

O po audros vaivorykštė

Vandens lašais

Per visą dangų eina

Ir atsispindi saulės akyse...

Koks trumpas žmogaus kelias

Oi, kiek svajonių,

Kurios neišsipildo

Arba nemato jo darbų

Vandens laše...