Kai
nerimas kankina,
Taip
norisi užmigti,
Nesapnuoti
ateities,
O
praeitis, užlindusi už durų,
Paklebina
sklendę nakties,
Pašaukia,
kas nebūta,
Tarsi
iš pasakų šalies
Atsiveria
ramybės būstas,
Džiaugiesi,
kad ilgi ilgi
Šešėliai
plūsta
Ir
nebejaudina, kas bus...
Gyvenimą
pripildo
Klampi
iliuzijų srovė,
O
praeitis – negrįžtantis upelis,
Ryto
nepakeičia,
Koks
buvo, toks ir bus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą