Praregėjimai
atsisveikinant su didžiosiomis šventėmis
Iš
tolimų kraštų
Karaliai
paskui žvaigždę ėjo;
Mus
lydi mėnuo – pilnatis,
Pilnatvės
ir doros
Linkėjo
ir linkėsime,
Kol
bus šalia likimo nuskriausti.
Žiema
padovanoja žemei
Baltą,
skaistų rūbą,
Pabarsto
vėjas takelius,
Pažymi
iš abiejų kelio pusių
Meilės
ribą,
Pasidabruoja
šerkšnas
Jaunus
medelius...
Seni
išminčiai žino
Nepriteklius,
karus,
Kas
metų metais statė rūmus,
Pastatė
tiltus, nutiesė kelius...
Praeina
metai
Ir
vėl mintis kankina,
Ar
girių paukštis nepražus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą