Išlūžusi vyšnia

Trumpiausias amžius –

Mūsų vaisių sodo,

Mažųjų krūmų;

Galbūt todėl, kad derlių

Kasmet raškome,

O neapkaupę jų

Paliekame žiemoti,

Uždūsta šaknys po žeme,

Išvirsta vyšnios,

Nudžiūsta serbento šaka...

Brangiausias – tėvų sodas,

Kurį sodina tėvas ir mama,

Vaikai palaiko tiesiai medį,

Rišamą prie stovo,

Pavasarį pražysta

Tik su juo drauge...

Oi, ar sulaukia tokio amžiaus

Mūsų visų sodas,

Kai plaukus nudažys

Rudens šarma?