Inkilai

Kiekvienas inkilas – namai

Ir kažin kieno gimtinė, –

Kiek sunešta čia lobių nuoširdžiai

Ir balta plunksna padėta,

Kad vardą užrašytų

Savo šalies vaikams tėvai.

Tuštėja inkilai – ruduo,

Smunka į žemę pirkios,

Tada tikra žiema ateis,

Kada išskris gerieji paukščiai,

Jau išskleistais sparnais...

Raudonos eglės rankos,

Vėjo glamonėjamos,

Šiurkštūs kankorėžiai rausvi,

Kai laukia motina senoji,

Kada dainuos pavasarį

Visi, visi...