2015 m. sausio 20 d., antradienis

Paskutiniai savi litai


Pinigai – ne vien tik
Popierius arba metalas;
Tėvynės veidas,
Simboliai visi,
Už ką tėvai kariavo,
Daugelis padėjo galvas,
Kai savo turtą gynė,
Sėsdami prie stalo
Mokėjo savo valiuta,
Kuri nuo kitų skyrėsi
Herbu su užrašu,
Kad Lietuvos šalis...
Kiek pinigų turėjo,
Tik muziejai mena,
Nes keitėsi laikai –
Atėjo svetimi,
Dabar dar turi žmonės
Užsilikusių nuo rusų caro
Ir vokiškų erelių,
Kurie mums buvo primesti.
O mūsų tėviškės – žirgelis,
Rantytais pakraščiais,
Odos balne – viltis,
Prieš saulę žibanti...
Kur jos dabar mūsų broleliai,
Ką neš atjoję prie balnų –
Raiti, važiuoti ir pėsti?..




Komentarų nėra: