Jaunų balsai

Puiki dainuojanti jaunystė,

Kaip raudona rožė

Išsiskleidžia ir pražysta,

Pasiima iš žemės

Nuostabius kvapus,

Paleidžia per pasaulį

Meilę ir visada tiki,

Kad grįžta paukščiai

Net ir iš dangaus...

Tikėjimas – galia;

Kada sustingsta jų sparnai,

Prie žemės prisiglaudę,

Juos prikelia daina.

Matai, ten, danguje,

Jau du balandžiai skrenda

Ir atneša gyvybės pradą

Į tolimas erdves, –

Kas ieško, nepraranda

Paukščių giesmės.