Laukiu

Niekas nebaido paukščių,

Kepurėmis nemoja,

Kada patys skrenda

Į pasirinktą kelionę.

Kiekvieną dieną

Tik ant slenksčio atsistoju

Ir atveriu vartus į kelią,

Kad sugrįžtų,

Kada patys nori...

Nusirišu skarelę ir užmezgu kampe

Tau vieną žodį:

„Laukiu“...

Nepamiršai, kaip girgžda

Senos svirtys

Prie naujo šulinio,

Gerve – paukščiu suremtos,

Laša nuo kibiro

Ir šąla...

Visą žiemą byra snaigės baltos,

Kada laukiu.