Susistabdžiau
vėjavaikį vėją,
Juk
reikia su kažkuo pasikalbėti
Apie
jaunystės svajones,
Pražilusias
dienas
Po
begaliniu dangaus skėčiu,
Pasidalinti
neganda ir laime.
Ne
vieną vėją sutikau
Prie
balto beržo,
Daugelis
rašė, aš rašau,
Jaunystei
laišką...
Beržo
tošis tokia švelni
Ir
žodžiai tokie švelnūs,
Nes
randai seniai pamiršti,
Palieka
gėlės ir kvapai,
Saldus
prisiminimas
Net
pirmosios meilės...
Kas
buvo, niekas neatims,
Oi,
perskaitė ir vėjas,
Viešas
laiškas, leidau,
Nusijuokė
ir per laukus
Žodžius
paleido...
Tegu,
nes juodraštyje lieka
Jausmų
neparašytų aibė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą