Krenta

Dejuoja girios,

Kada vėtros medį laužia,

Nuplauna ašaras lietus,

Paskui gaili rasa,

Iš pakraščių gėlės užauga,

Žibutė vėl pražysta

Po gulinčia šaka.

Naujam gyvenimui prisikelia

Tik gajus karklas,

Pasipuošia švelniu pūku,

Pražysta rudenį rausva spalva

Ir mena karą, smurtą,

Kai medis medį laužia

Krisdamas

Ir nekaltai, deja...

Vikipedija