Iš
kur tos strėlės,
Kurių
smaigalys – aštrus,
O
pasipuošus plunksna,
Tas
pats ir ant galvos?
Seniai
nešovė ir nepavijo stručio,
Erelis
– ten, aukštai,
Savo
gūžtoje ramiai
Su
vaikais tupi...
Išliko
protėvių melodijos,
Nostalgija
erdvės ir laisvės,
Kuri
kažką giliai sujudina;
Nejaugi
mūsų protėviai
Buvo
iš tenai,
Medžioję
ir žvejoję...
Kur
teka ta srovė?
Į
kalnų upelius,
Kur
po ilgos kelionės
Kažkas
šiandien maudosi?
O gal
tik muzika,
Palikęs
kelio šauksmas?
2 komentarai:
Grazus antinas!
Labai.
Rašyti komentarą