Žibutės

Žibučių puokštė -

Mėlynas dangus,

O žiedai – tai tavo akys;

Jos žiūri man į veidą

Ir nurausta skruostai,

Aš – pavasario jaunamartė.

Jau saulė sveikina

Dangaus akis

Ir tavo balsas

Skamba, skamba...

Žibučių visas kalnas,

O aš einu ir keliasi

Galvelės saulėje...

Tai tu kalbi

Ir aš klausau,

Kaip skleidžiasi lazdynas,

Kaip linksta žirginėliai

Prie juodosios žemės...

Oi, negaliu atplėšti žvilgsnio

Nuo tavo akių,

Dabar su manimi

Žibutės kalba.