Nėra po
kojomis
Jau ilgo
kelio,
Nėra
šviesos į tolumą,
O
paskutinis langas
Žiojasi
lyg pirmas pradas,
Prisiminimai
– tik atgal...
Pavasaris
ar vasara –
Visi metų
laikai vienodi,
Balta ir
juoda,-
Kaip
naktis – aušra
Ir ašarų
nėra,
Jos
išbarstytos kaip lietus
Su vėjo
šuorais,
Nusvyra
pakelta šaka...
Ir akys
taip išblunka,
Kai saulės
nebėra,
Kad ir
ankstyvo ryto
Balkšva
lange spalva.
Į obelį
iškeltas inkilas -
Juoduoja
taškas baltame fone,
Tylu,
netgi arti tyla...
Giesmė,
seniai girdėta,
Sugrįžta
iš vaikystės
Ir stovi
prie tavęs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą