Temidė

LRT studijoje

Jei prieš akis

Beprasmė plynė

Ir smėlį pusto,

Užsidenk akis,-

Taip daro ir Temidė,

Kada nemato išeities.

O kol yra pasirinkimas,

Jei nugarą atsukti vėjui

Šiandien pajėgus,

Tegu ir supučia prie šono kopą -

Ant jos pakilęs

Pasakysi ir kitiems:

-Radau čia tiesą

Ir tu surast gali...

Vienos tiesos nebūna,-

Jinai – tiktai maža smiltis,

Nes byra ir nubyra,

Kai savo žodį pasakai,

Slysti ir kyli, vėl krenti;

Kiekvienas į Temidę žiūri

Tik savo akimis...