Pirmasis
žiedas -
Laukiamas
ir kvepiantis,
Po to jau
įprasta,
Kad būtų
tokie ir kiti,
Palaistai
ir geriesi
Vis
pirmuoju,
Nes jis -
vienintelis širdy...
Kol visa
puokštė žydi,
Ilgai
nepajunti,
Kad tas,
vienintelis, pražydęs
Seniai
nebekvepia,
Tik
džiugina akis.
Kai žiedas
ima vysti,
Dar
glostai ir keli,
Tiki, kad
bus antra jaunystė
Tokia
pati...
Skabau
senus lapus,
Ir laukiu
naujo skrydžio;
Pernykštė
puokštė
Žiūri,
šypsosi ir sako:
Nelauk,
į praeitį negrįžk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą