Gyva gamta
- stebuklas;
Nepaprasta,
kas auga,
Kiekvieną
dieną kyla
Vis
aukščiau, plačiau -
Tai mūsų
matomas pasaulis,
Bet yra
šaknys -
Jos
giliau...
Sena
kalbos raida;
Kiekvienas
žodis – pirmapradis,
Jis
sanskrite rašytas,
O gal net
ir anksčiau,
Bet
neišliko užrašytas,
Tik
molinės lentelės kalba,-
Kas jau
iškalta ant granito -
Jau daug
vėliau...
Kiekvienas
medis dega
Ir pelenai
įsigeria
Į juodą
žemę, glūdi paslaptis,
Kas juos
sodino
Prie
plokščių granito,
Tų niekas
jau nebe prikels,-
Dangus
labai aukštai...
Kas išliko iš nepaprastų gabumų žmogaus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą