Olandija
Kasmet vis
atželia
Ir senas
medis,
Nes metai
– ne riba;
Mažesni
vaisiai,
Bet žiedai
- tie patys,-
Ant seno
medžio
Jų –
gausa.
Yra ir
ilgamečiai,
Kurių vis
ta pati žalia spalva -
Tai
motinystės medis,
Kuris
vaisius veda
Iki gilios
senatvės
Ir kaba
ant visų šakų
Didžiųjų
medžių
Jaunamarčių
dėka.
Kas myli,
Neskaičiuoja
metų...
Oi, vaisių
veda ne bet kas,
Tik iš
šaknų išaugęs medis,
Parėmęs
dangų
Jaučiasi
pasaulyje
Suaugęs
su žeme,
Dėkoja
dabar saulei,
Kad užgimė
su ja.
Visi
vienodai gimsta,
Bet ne
vienodai auga;
Gyvenimas
pražysta tik pavasarį,
O rudenį
pamatome,
Kokia
kieno dalia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą