Anykščiuose
Visi mes
esame panašūs,-
Kas geria
vandenį
Ir juo
pasotina jausmus,
Po to
nusirita ir ašara,
Kuri
galėjo tapti
Tik
akmeniu sunkiu.
Visi mes
esame panašūs
Į žolę
ir gėles,-
Jos irgi
geria
Tyrą
vandenį
Net iš po
pilkojo akmens
Ir žiūri
į dangaus akis...
Visi mes
esame panašūs
Į piktą
žvėrį,
Kuris
apgina vaikus,
Kai juos
audra užklumpa
Ir jie
sušlampa
Prigimtus
kailiukus...
Mes esame
visi panašūs
Į
auštančius ugnikalnius,
Kai
slėnyje lava ištirpsta
Sutikusi
vandens pripildytas upes...
Kas mes be
jų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą