"Anykščių Šilelis" daugeliu kalbų
Miškas
pas mus visoks -
Daugiau
lapuočių
Ir žiemą
būna jie pliki,
Tada ir
pamatai,
Kad šakos
išsidraikiusios,-
Kaip
moterų plaukai
Vėjui
juos plaikstant
Netgi į
visas šalis.
Kada
stipri pūga,
Apsikabina
liemenį
Ir
sudejuoja laužiama:
-Motule
mano,
Kam mane
iškėlei,
Jeigu
atskyrė mus audra?
Nukritusią
užpusto
Ir
užsimiršta jos rauda,
Pavasarį
jas surenka
Mama
Eglutė
Ir
spaudžia prie krūtinės verkdama:
-Ne mano
tu vaikutis,
Bet aš
pabūsiu,
Drebulėle,
tau mama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą