Vieniša mintis

Žmogus gyvena vienas,

Gyvena šeimoje -

Vis tiek išeina,

Kur jo nelaukia niekas;

Ta sielos tuštuma

Ir žemėje, ir danguje

Pašaukia, bet neatsiliepia...

Gyvena mylimas,

Dažnai ir du - drauge,

Bet visada išeina

Į bekraštę erdvę vienišas.

Palinksta tarsi medis,

Lūžta kaip šaka,

O šaknimis į žemę atsirėmęs

Gal augalu išlieka -

Vienišu.